Skatinkite vartotojus susimąstyti apie kenksmingų popieriaus atliekų perdirbimą

1. Žaliosios praktikos gilinimas

Viena tona perdirbto popieriaus gali atgyti naują gyvenimą ir virsti 850 kg perdirbto popieriaus. Ši transformacija ne tik atspindi efektyvų išteklių naudojimą, bet ir nematomu būdu apsaugo 3 kubinius metrus brangios medienos išteklių, kad jie galėtų toliau klestėti miške ir išlaikyti ekologinę pusiausvyrą. Tuo pačiu metu šis procesas sutaupo 100 kubinių metrų vandens, o tai teigiamai veikia vandens trūkumo problemą.

Kalbant apie aplinkos taršos mažinimą, kiekviena panaudota tona makulatūros sumažina 300 kg cheminių žaliavų sunaudojimą, taip sumažinant gamybos proceso metu susidarančių kenksmingų medžiagų išmetimą. Be to, galima sutaupyti 1,2 tonos anglies ir 600 kWh elektros energijos, o tai labai svarbu energijos taupymo ir išmetamųjų teršalų mažinimo požiūriu, taip pat skatinant tvarią energetikos plėtrą.

Panaudojus 1 toną gaminių, pagamintų iš 100 % perdirbto popieriaus, anglies dioksido išmetimas sumažės 11,37 tonos. Tai ne tik asmeninio aplinkosauginio sąmoningumo atspindys, bet ir teigiamas atsakas į pasaulinę klimato kaitą. Perdirbto popieriaus naudojimas pamažu tampa svarbia jėga skatinant ekologišką gyvenimo būdą ir kuriant mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią visuomenę.

2. Makulatūros, perdirbto popieriaus žaliavos, liekanos ir jų poveikis
Perdirbant makulatūrą dažnai lieka įvairių atliekų, kurios ne tik kelia grėsmę žmonių sveikatai, bet ir gali neigiamai paveikti gamtinę aplinką.

Sunkieji metalai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių makulatūroje esančių liekanų. Perdirbto popieriaus gamybos procese gali būti sunkiųjų metalų, tokių kaip švinas, gyvsidabris ir kadmis. Šie sunkieji metalai yra toksiški žmogaus organizmui, o ilgalaikis sąlytis su sunkiuosius metalus turinčiomis medžiagomis arba jų vartojimas gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Dar rimčiau, sunkieji metalai natūralioje aplinkoje nėra lengvai skaidomi, ir patekę į ekosistemą, jie gali palaipsniui kauptis mitybos grandinėje, galiausiai sutrikdydami ekologinę pusiausvyrą.
Organinės medžiagos taip pat yra svarbus makulatūros likutinis komponentas. Kai perdirbtas popierius naudojimo metu liečiasi su cheminėmis medžiagomis ir mikroorganizmais, jame esanti masė gali suskilti į kenksmingas organines medžiagas, tokias kaip benzenas ir fenolis. Šios organinės medžiagos gali būti kenksmingos žmogaus organizmui ir aplinkai ir sukelti sveikatos problemų, tokių kaip odos dirginimas ir kvėpavimo takų problemos. Jos taip pat gali užteršti vandens šaltinius ir dirvožemį, paveikdamos augalų ir gyvūnų augimą bei vystymąsi.

Perdirbtame popieriuje taip pat yra mikrobų ir parazitų likučių, kurių nereikėtų ignoruoti. Makulatūroje gali būti įvairių bakterijų ir parazitų, tokių kaip Escherichia coli, pneumokokai ir kirminai, jei ji nėra griežtai apdorojama perdirbimo proceso metu. Šie patogenai kelia rimtą grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkos higienai, taip pat gali sukelti ligų perdavimą ir aplinkos taršą.

Makulatūros utilizavimo ir pakartotinio naudojimo procese turi būti imtasi veiksmingų priemonių, pavyzdžiui, sustiprintas atskiras makulatūros surinkimas, tobulintas perdirbto popieriaus gamybos procesas ir sustiprinta perdirbto popieriaus dezinfekcija, siekiant sumažinti makulatūroje esančių likučių keliamą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. Tuo pačiu metu visuomenė taip pat turėtų didinti aplinkosauginį sąmoningumą, racionaliai naudoti ir šalinti makulatūrą bei bendrai saugoti mūsų ekologinę aplinką.

3. Galimas perdirbto popieriaus likučių pavojus
Perdirbto popieriaus gamybos procesas yra sudėtingas ir subtilus, apimantis celiuliozės virimą aukštoje temperatūroje, kalcio hipochlorito pridėjimą ir antrinę aukštoje temperatūroje dezinfekavimą cilindro liejimo metu. Ši apdorojimo etapų seka efektyviai sunaikina daugybę bakterijų ir virusų, taip užtikrindama perdirbto popieriaus higienos standartus. Tačiau net ir taikant šį griežtą gamybos procesą vis dar lieka pelėsių sporų, kurias gali būti sunku pašalinti, įskaitant tokias rūšis kaip Penicillium, Aspergillus erythropolis ir Aspergillus flavus.
Šios pelėsių sporos, dažnai kilusios iš makulatūros, yra labai prisitaikiusios prie aplinkos ir gali išgyventi įvairiomis atšiauriomis sąlygomis. Net ir esant aukštai, siekiančiai kelis šimtus laipsnių, temperatūrai šios sporos vis tiek sugeba išgyventi. Tuo pačiu metu, dėl savo stabilios cheminės sudėties, stiprios rūgštys ir šarmai, oksiduojantys dezinfekantai ir kitos įprastai naudojamos sterilizavimo priemonės dažnai yra bejėgės prieš jas.
Tarp šių pelėsių sporų ypač toksiška yra Aspergillus flavus. Ji plačiai laikoma viena toksiškiausių medžiagų pasaulyje, kurios toksiškumas gerokai viršija tokių kenksmingų medžiagų kaip nikotinas ir formaldehidas toksiškumą. Vos 0,1 gramo aflatoksino per trumpą laiką gali sukelti mirtį. Dar rimčiau, net ir prarijus ar įkvepiant labai mažais kiekiais per ilgą laiką, aflatoksinas sukelia rimtą lėtinę žalą žmogaus kvėpavimo ir virškinimo sistemoms ir netgi gali sukelti piktybinius navikus, tokius kaip kepenų, plaučių ir skrandžio vėžys. Pasaulio sveikatos organizacija ją priskyrė kancerogeninei medžiagai, ir jos žalos laipsnio negalima ignoruoti.

Laimei, Aspergillus flavus sporos aukštoje temperatūroje tampa ramybės būsenoje, todėl laikinai sustabdomas jų augimas ir dauginimasis.

https://www.yashipaper.com/high-quality-factory-sale-health-care-customized-bamboo-tissue-paper-product/

Susisiekite su mumis naudodami žemiau pateiktą informaciją!